Vienas iš pavyzdžių – neseniai sėkmingai atliktas 3D spausdintos sparnuotosios raketos bandymas. Tai parodo, kaip stipriai pažengė adityvinė gamyba (AM), galinti sukurti ne tik misijoms paruoštą, bet ir greitai įvairiose platformose pritaikomą techninę įrangą. Šis gaminys yra skirtas ilgo nuotolio misijoms ir pasižymi modulinėmis naudingosiomis apkrovomis.

Ekologiškumas nėra vienintelė priežastis rinktis šią technologiją. Adityvinė gamyba perrašo taisykles, nes ji sumažina kainas, sutrumpina gamybos laiką ir panaikina specializuotų įrankių bei formų poreikį.

Smalsu, kada daugiau pramonės šakų pradės iš esmės pereiti prie pilno adityvinės gamybos (AM) modelio. Galbūt kai kuriais atvejais vis dar trūksta supratimo ar informacijos apie tai, ką AM iš tikrųjų geba?

Viena yra pasakyti: „išbandykime 3D spausdinimą“, tačiau daugelyje dabartinių gamybos procesų jis vis dar vertinamas labiau kaip šalutinis eksperimentas, o ne rimtas, integruotas sprendimas. Kada įvyks lūžis, kai ši technologija iš idėjos taps pilnai įtvirtinta gamybos grandinės dalimi?